sabotar

< fr saboter ’traballar chafalleiramente‘
  1. v t Facer sabotaxe.
Verbo: sabotar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

saboto

sabotas

sabota

sabotamos

sabotades

sabotan

Copretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sabotaba

sabotabas

sabotaba

sabotabamos

sabotabades

sabotaban

Pretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sabotei

sabotaches

sabotou

sabotamos

sabotastes

sabotaron

Antepretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sabotara

sabotaras

sabotara

sabotaramos

sabotarades

sabotaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sabotarei

sabotarás

sabotará

sabotaremos

sabotaredes

sabotarán

Pospretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sabotaría

sabotarías

sabotaría

sabotariamos

sabotariades

sabotarían

Subxuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sabote

sabotes

sabote

sabotemos

sabotedes

saboten

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sabotase

sabotases

sabotase

sabotasemos

sabotasedes

sabotasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sabotar

sabotares

sabotar

sabotarmos

sabotardes

sabotaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

sabota

-

-

sabotade

-

Formas nominais

Infinitivo conxugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sabotar

sabotares

sabotar

sabotarmos

sabotardes

sabotaren

Xerundio

sabotando

Participio

sabotado

sabotada

sabotados

sabotadas