ditongar

< ditongo
  1. v t LING Formar ditongo ao pronunciar dúas vogais seguidas dentro dunha mesma sílaba.
  2. v i LING Transformarse unha vogal nun ditongo.
Verbo: ditongar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditongo

ditongas

ditonga

ditongamos

ditongades

ditongan

Copretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditongaba

ditongabas

ditongaba

ditongabamos

ditongabades

ditongaban

Pretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditonguei

ditongaches

ditongou

ditongamos

ditongastes

ditongaron

Antepretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditongara

ditongaras

ditongara

ditongaramos

ditongarades

ditongaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditongarei

ditongarás

ditongará

ditongaremos

ditongaredes

ditongarán

Pospretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditongaría

ditongarías

ditongaría

ditongariamos

ditongariades

ditongarían

Subxuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditongue

ditongues

ditongue

ditonguemos

ditonguedes

ditonguen

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditongase

ditongases

ditongase

ditongasemos

ditongasedes

ditongasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditongar

ditongares

ditongar

ditongarmos

ditongardes

ditongaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

ditonga

-

-

ditongade

-

Formas nominais

Infinitivo conxugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

ditongar

ditongares

ditongar

ditongarmos

ditongardes

ditongaren

Xerundio

ditongando

Participio

ditongado

ditongada

ditongados

ditongadas