bonificar

< lat bonnus ‘bo’ + facĕre ‘facer’
  1. v t Aboar un banco unha cantidade de diñeiro como recompensa dunha operación ou como estímulo para unha operación nova.
  2. v t Premiar a alguén polo seu esforzo nalgunha actividade.
  3. v t Facer máis produtiva algunha cousa.

Citas

  • Bonificaron os clientes con novas accións
  • Bonificárona por chegar primeira á meta
  • Coas axudas esperadas para investir en novas tecnoloxías bonificaranse as industrias de toda a provincia
Verbo: bonificar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonifico

bonificas

bonifica

bonificamos

bonificades

bonifican

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonificaba

bonificabas

bonificaba

bonificabamos

bonificabades

bonificaban

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonifiquei

bonificaches

bonificou

bonificamos

bonificastes

bonificaron

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonificara

bonificaras

bonificara

bonificaramos

bonificarades

bonificaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonificarei

bonificarás

bonificará

bonificaremos

bonificaredes

bonificarán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonificaría

bonificarías

bonificaría

bonificariamos

bonificariades

bonificarían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonifique

bonifiques

bonifique

bonifiquemos

bonifiquedes

bonifiquen

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonificase

bonificases

bonificase

bonificasemos

bonificasedes

bonificasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonificar

bonificares

bonificar

bonificarmos

bonificardes

bonificaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

bonifica

-

-

bonificade

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bonificar

bonificares

bonificar

bonificarmos

bonificardes

bonificaren

Gerundio

bonificando

Participio

bonificado

bonificada

bonificados

bonificadas