vigorizar

vigorizar

vigor

v t

Dar vigor ou forza a algo ou a alguén. Tm abs. Tm fig.

Conxugar
VERBO vigorizar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigorizo
vigorizas
vigoriza
vigorizamos
vigorizades
vigorizan
Pretérito imperfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigorizaba
vigorizabas
vigorizaba
vigorizabamos
vigorizabades
vigorizaban
Pretérito perfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigoricei
vigorizaches
vigorizou
vigorizamos
vigorizastes
vigorizaron
Pretérito pluscuamperfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigorizara
vigorizaras
vigorizara
vigorizaramos
vigorizarades
vigorizaran
Futuro Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigorizarei
vigorizarás
vigorizará
vigorizaremos
vigorizaredes
vigorizarán
Condicional Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigorizaría
vigorizarías
vigorizaría
vigorizariamos
vigorizariades
vigorizarían

Subxuntivo

Presente Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigorice
vigorices
vigorice
vigoricemos
vigoricedes
vigoricen
Imperfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigorizase
vigorizases
vigorizase
vigorizasemos
vigorizasedes
vigorizasen
Futuro Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigorizar
vigorizares
vigorizar
vigorizarmos
vigorizardes
vigorizaren

Imperativo

Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
-
vigoriza
-
-
vigorizade
-

Formas nominais

Infinitivo conxugado Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vigorizar
vigorizares
vigorizar
vigorizarmos
vigorizardes
vigorizaren
Xerundio vigorizando
Participio vigorizado
vigorizada
vigorizados
vigorizadas