pingar

< lat v *pendicāre, de pendēre ‘pender’
  1. v i Caer un líquido gota a gota.
  2. v i Chover pouco.
  3. v i Caer as castañas por si soas.
  4. v i Estar colgando algunha cousa.

Citas

  • A saia píngache un pouco por detrás
Verbo: pingar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pingo

pingas

pinga

pingamos

pingades

pingan

Copretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pingaba

pingabas

pingaba

pingabamos

pingabades

pingaban

Pretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pinguei

pingaches

pingou

pingamos

pingastes

pingaron

Antepretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pingara

pingaras

pingara

pingaramos

pingarades

pingaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pingarei

pingarás

pingará

pingaremos

pingaredes

pingarán

Pospretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pingaría

pingarías

pingaría

pingariamos

pingariades

pingarían

Subxuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pingue

pingues

pingue

pinguemos

pinguedes

pinguen

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pingase

pingases

pingase

pingasemos

pingasedes

pingasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pingar

pingares

pingar

pingarmos

pingardes

pingaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

pinga

-

-

pingade

-

Formas nominais

Infinitivo conxugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pingar

pingares

pingar

pingarmos

pingardes

pingaren

Xerundio

pingando

Participio

pingado

pingada

pingados

pingadas