patinar

< pátina
  1. v t Dar a un obxecto ton de pátina.
Verbo: patinar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patino

patinas

patina

patinamos

patinades

patinan

Copretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patinaba

patinabas

patinaba

patinabamos

patinabades

patinaban

Pretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patinei

patinaches

patinou

patinamos

patinastes

patinaron

Antepretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patinara

patinaras

patinara

patinaramos

patinarades

patinaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patinarei

patinarás

patinará

patinaremos

patinaredes

patinarán

Pospretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patinaría

patinarías

patinaría

patinariamos

patinariades

patinarían

Subxuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patine

patines

patine

patinemos

patinedes

patinen

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patinase

patinases

patinase

patinasemos

patinasedes

patinasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patinar

patinares

patinar

patinarmos

patinardes

patinaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

patina

-

-

patinade

-

Formas nominais

Infinitivo conxugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

patinar

patinares

patinar

patinarmos

patinardes

patinaren

Xerundio

patinando

Participio

patinado

patinada

patinados

patinadas