impartir

< lat impartīre
  1. v t Partir algo, asignando a cada un a súa parte.
  2. v t Ofrecer unha persoa a outras algo que pode dar.
Verbo: impartir
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

imparto

impartes

imparte

impartimos

impartides

imparten

Copretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

impartía

impartías

impartía

impartiamos

impartiades

impartían

Pretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

impartín

impartiches

impartiu

impartimos

impartistes

impartiron

Antepretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

impartira

impartiras

impartira

impartiramos

impartirades

impartiran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

impartirei

impartirás

impartirá

impartiremos

impartiredes

impartirán

Pospretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

impartiría

impartirías

impartiría

impartiriamos

impartiriades

impartirían

Subxuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

imparta

impartas

imparta

impartamos

impartades

impartan

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

impartise

impartises

impartise

impartisemos

impartisedes

impartisen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

impartir

impartires

impartir

impartirmos

impartirdes

impartiren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

imparte

-

-

impartide

-

Formas nominais

Infinitivo conxugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

impartir

impartires

impartir

impartirmos

impartirdes

impartiren

Xerundio

impartindo

Participio

impartido

impartida

impartidos

impartidas