dilapidar

< lat dilapidāre
  1. v t Gastar cartos ou bens sen control e en cousas das que non se tira proveito. Ex: Despois de trinta anos de traballo dilapidou todos os seus aforros nunha aposta sen sentido.

Confrontacións

Citas

  • Despois de trinta anos de traballo dilapidou todos os seus aforros nunha aposta sen sentido.
Verbo: dilapidar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapido

dilapidas

dilapida

dilapidamos

dilapidades

dilapidan

Copretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapidaba

dilapidabas

dilapidaba

dilapidabamos

dilapidabades

dilapidaban

Pretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapidei

dilapidaches

dilapidou

dilapidamos

dilapidastes

dilapidaron

Antepretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapidara

dilapidaras

dilapidara

dilapidaramos

dilapidarades

dilapidaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapidarei

dilapidarás

dilapidará

dilapidaremos

dilapidaredes

dilapidarán

Pospretérito

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapidaría

dilapidarías

dilapidaría

dilapidariamos

dilapidariades

dilapidarían

Subxuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapide

dilapides

dilapide

dilapidemos

dilapidedes

dilapiden

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapidase

dilapidases

dilapidase

dilapidasemos

dilapidasedes

dilapidasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapidar

dilapidares

dilapidar

dilapidarmos

dilapidardes

dilapidaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

dilapida

-

-

dilapidade

-

Formas nominais

Infinitivo conxugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

dilapidar

dilapidares

dilapidar

dilapidarmos

dilapidardes

dilapidaren

Xerundio

dilapidando

Participio

dilapidado

dilapidada

dilapidados

dilapidadas