pinchar

pinchar

lat *pinctiāre ‘ferir’

  1. v t

    Cortar unha árbore polo pé.

  2. v t

    Saltar por riba dunha cousa.

  3. v i

    Dar pinchos ou saltos.

Citas

  • Cando soubo a nota, pinchaba de alegría
  • Pincharon os eucaliptos da leira
  • Pinchou a poza para non se mollar
Conjugar
VERBO pinchar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pincho
pinchas
pincha
pinchamos
pinchades
pinchan
Pretérito imperfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pinchaba
pinchabas
pinchaba
pinchabamos
pinchabades
pinchaban
Pretérito perfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pinchei
pinchaches
pinchou
pinchamos
pinchastes
pincharon
Pretérito pluscuamperfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pinchara
pincharas
pinchara
pincharamos
pincharades
pincharan
Futuro Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pincharei
pincharás
pinchará
pincharemos
pincharedes
pincharán
Condicional Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pincharía
pincharías
pincharía
pinchariamos
pinchariades
pincharían

Subxuntivo

Presente Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pinche
pinches
pinche
pinchemos
pinchedes
pinchen
Imperfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pinchase
pinchases
pinchase
pinchasemos
pinchasedes
pinchasen
Futuro Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pinchar
pinchares
pinchar
pincharmos
pinchardes
pincharen

Imperativo

Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
-
pincha
-
-
pinchade
-

Formas nominais

Infinitivo conxugado Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
pinchar
pinchares
pinchar
pincharmos
pinchardes
pincharen
Xerundio pinchando
Participio pinchado
pinchada
pinchados
pinchadas