vigorizar

< vigor
  1. v t Dar vigor ou forza a algo ou a alguén. Tm abs. Tm fig.
Verbo: vigorizar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigorizo

vigorizas

vigoriza

vigorizamos

vigorizades

vigorizan

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigorizaba

vigorizabas

vigorizaba

vigorizabamos

vigorizabades

vigorizaban

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigoricei

vigorizaches

vigorizou

vigorizamos

vigorizastes

vigorizaron

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigorizara

vigorizaras

vigorizara

vigorizaramos

vigorizarades

vigorizaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigorizarei

vigorizarás

vigorizará

vigorizaremos

vigorizaredes

vigorizarán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigorizaría

vigorizarías

vigorizaría

vigorizariamos

vigorizariades

vigorizarían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigorice

vigorices

vigorice

vigoricemos

vigoricedes

vigoricen

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigorizase

vigorizases

vigorizase

vigorizasemos

vigorizasedes

vigorizasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigorizar

vigorizares

vigorizar

vigorizarmos

vigorizardes

vigorizaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

vigoriza

-

-

vigorizade

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

vigorizar

vigorizares

vigorizar

vigorizarmos

vigorizardes

vigorizaren

Gerundio

vigorizando

Participio

vigorizado

vigorizada

vigorizados

vigorizadas