usucapir

  1. v t Adquirir unha propiedade e outros dereitos reais posibles mediante a posesión continuada destes dereitos en concepto de titular durante o tempo que sinala a lei.
Verbo: usucapir
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapo

usucapes

usucape

usucapimos

usucapides

usucapen

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapía

usucapías

usucapía

usucapiamos

usucapiades

usucapían

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapín

usucapiches

usucapiu

usucapimos

usucapistes

usucapiron

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapira

usucapiras

usucapira

usucapiramos

usucapirades

usucapiran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapirei

usucapirás

usucapirá

usucapiremos

usucapiredes

usucapirán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapiría

usucapirías

usucapiría

usucapiriamos

usucapiriades

usucapirían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapa

usucapas

usucapa

usucapamos

usucapades

usucapan

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapise

usucapises

usucapise

usucapisemos

usucapisedes

usucapisen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapir

usucapires

usucapir

usucapirmos

usucapirdes

usucapiren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

usucape

-

-

usucapide

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

usucapir

usucapires

usucapir

usucapirmos

usucapirdes

usucapiren

Gerundio

usucapindo

Participio

usucapido

usucapida

usucapidos

usucapidas