trotar

< al antigo trottôn
  1. v i Andar ao trote un cabalo ou outro animal cuadrúpede.
  2. v i Camiñar moi lixeiro.
  3. v i Cabalgar nun animal que vai ao trote.
Verbo: trotar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

troto

trotas

trota

trotamos

trotades

trotan

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

trotaba

trotabas

trotaba

trotabamos

trotabades

trotaban

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

trotei

trotaches

trotou

trotamos

trotastes

trotaron

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

trotara

trotaras

trotara

trotaramos

trotarades

trotaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

trotarei

trotarás

trotará

trotaremos

trotaredes

trotarán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

trotaría

trotarías

trotaría

trotariamos

trotariades

trotarían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

trote

trotes

trote

trotemos

trotedes

troten

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

trotase

trotases

trotase

trotasemos

trotasedes

trotasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

trotar

trotares

trotar

trotarmos

trotardes

trotaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

trota

-

-

trotade

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

trotar

trotares

trotar

trotarmos

trotardes

trotaren

Gerundio

trotando

Participio

trotado

trotada

trotados

trotadas