sofisticar

< sofístico
  1. v t Adulterar ou desnaturalizar algo manipulándoo.
  2. v i Usar sofismas no razoamento.
  3. v pron olverse sofisticado.

Citas

  • Desde que comezou a traballar no concello sofisticouse moito
  • Sofisticaron o viño para ter unha mellor produción
Verbo: sofisticar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofistico

sofisticas

sofistica

sofisticamos

sofisticades

sofistican

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofisticaba

sofisticabas

sofisticaba

sofisticabamos

sofisticabades

sofisticaban

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofistiquei

sofisticaches

sofisticou

sofisticamos

sofisticastes

sofisticaron

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofisticara

sofisticaras

sofisticara

sofisticaramos

sofisticarades

sofisticaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofisticarei

sofisticarás

sofisticará

sofisticaremos

sofisticaredes

sofisticarán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofisticaría

sofisticarías

sofisticaría

sofisticariamos

sofisticariades

sofisticarían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofistique

sofistiques

sofistique

sofistiquemos

sofistiquedes

sofistiquen

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofisticase

sofisticases

sofisticase

sofisticasemos

sofisticasedes

sofisticasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofisticar

sofisticares

sofisticar

sofisticarmos

sofisticardes

sofisticaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

sofistica

-

-

sofisticade

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

sofisticar

sofisticares

sofisticar

sofisticarmos

sofisticardes

sofisticaren

Gerundio

sofisticando

Participio

sofisticado

sofisticada

sofisticados

sofisticadas