pinchar

< lat *pinctiāre ‘ferir’
  1. v t Cortar unha árbore polo pé.
  2. v t Saltar por riba dunha cousa.
  3. v i Dar pinchos ou saltos.

Citas

  • Cando soubo a nota, pinchaba de alegría
  • Pincharon os eucaliptos da leira
  • Pinchou a poza para non se mollar
Verbo: pinchar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pincho

pinchas

pincha

pinchamos

pinchades

pinchan

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pinchaba

pinchabas

pinchaba

pinchabamos

pinchabades

pinchaban

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pinchei

pinchaches

pinchou

pinchamos

pinchastes

pincharon

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pinchara

pincharas

pinchara

pincharamos

pincharades

pincharan

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pincharei

pincharás

pinchará

pincharemos

pincharedes

pincharán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pincharía

pincharías

pincharía

pinchariamos

pinchariades

pincharían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pinche

pinches

pinche

pinchemos

pinchedes

pinchen

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pinchase

pinchases

pinchase

pinchasemos

pinchasedes

pinchasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pinchar

pinchares

pinchar

pincharmos

pinchardes

pincharen

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

pincha

-

-

pinchade

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pinchar

pinchares

pinchar

pincharmos

pinchardes

pincharen

Gerundio

pinchando

Participio

pinchado

pinchada

pinchados

pinchadas