pacificar

< lat pacificāre
  1. v t Establecer a paz en algo ou alguén.
  2. v pron olver ao estado de tranquilidade.

Confrontaciones

Citas

  • O alcalde pacificou os ánimos con moitas promesas, Os novos gobernantes pacificaron a rexión
  • Pacificáronse cando souberon a verdade
Verbo: pacificar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacifico

pacificas

pacifica

pacificamos

pacificades

pacifican

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacificaba

pacificabas

pacificaba

pacificabamos

pacificabades

pacificaban

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacifiquei

pacificaches

pacificou

pacificamos

pacificastes

pacificaron

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacificara

pacificaras

pacificara

pacificaramos

pacificarades

pacificaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacificarei

pacificarás

pacificará

pacificaremos

pacificaredes

pacificarán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacificaría

pacificarías

pacificaría

pacificariamos

pacificariades

pacificarían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacifique

pacifiques

pacifique

pacifiquemos

pacifiquedes

pacifiquen

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacificase

pacificases

pacificase

pacificasemos

pacificasedes

pacificasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacificar

pacificares

pacificar

pacificarmos

pacificardes

pacificaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

pacifica

-

-

pacificade

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

pacificar

pacificares

pacificar

pacificarmos

pacificardes

pacificaren

Gerundio

pacificando

Participio

pacificado

pacificada

pacificados

pacificadas