incoar

< lat inchoāre
  1. v t DER Comezar os primeiros trámites dun proceso, expediente, preito ou dun trámite oficial. Ex: O avogado incoou a causa.

Citas

  • O avogado incoou a causa.
Verbo: incoar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoo

incoas

incoa

incoamos

incoades

incoan

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoaba

incoabas

incoaba

incoabamos

incoabades

incoaban

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoei

incoaches

incoou

incoamos

incoastes

incoaron

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoara

incoaras

incoara

incoaramos

incoarades

incoaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoarei

incoarás

incoará

incoaremos

incoaredes

incoarán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoaría

incoarías

incoaría

incoariamos

incoariades

incoarían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoe

incoes

incoe

incoemos

incoedes

incoen

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoase

incoases

incoase

incoasemos

incoasedes

incoasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoar

incoares

incoar

incoarmos

incoardes

incoaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

incoa

-

-

incoade

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

incoar

incoares

incoar

incoarmos

incoardes

incoaren

Gerundio

incoando

Participio

incoado

incoada

incoados

incoadas