fosfatar

< fosfato
  1. v t Botar fosfatos para fertilizar as terras ou cultivos.
  2. v t TECNOL Tratar superficialmente un metal para que se formen fosfatos que eviten a súa corrosión.
Verbo: fosfatar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfato

fosfatas

fosfata

fosfatamos

fosfatades

fosfatan

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfataba

fosfatabas

fosfataba

fosfatabamos

fosfatabades

fosfataban

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfatei

fosfataches

fosfatou

fosfatamos

fosfatastes

fosfataron

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfatara

fosfataras

fosfatara

fosfataramos

fosfatarades

fosfataran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfatarei

fosfatarás

fosfatará

fosfataremos

fosfataredes

fosfatarán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfataría

fosfatarías

fosfataría

fosfatariamos

fosfatariades

fosfatarían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfate

fosfates

fosfate

fosfatemos

fosfatedes

fosfaten

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfatase

fosfatases

fosfatase

fosfatasemos

fosfatasedes

fosfatasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfatar

fosfatares

fosfatar

fosfatarmos

fosfatardes

fosfataren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

fosfata

-

-

fosfatade

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

fosfatar

fosfatares

fosfatar

fosfatarmos

fosfatardes

fosfataren

Gerundio

fosfatando

Participio

fosfatado

fosfatada

fosfatados

fosfatadas