botar

  1. v i Dar botes un corpo que topa cun obstáculo. Ex: O balón botou tres veces antes de introducirse na portería.

Citas

  • O balón botou tres veces antes de introducirse na portería.
Verbo: botar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

boto

botas

bota

botamos

botades

botan

Pretérito imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

botaba

botabas

botaba

botabamos

botabades

botaban

Pretérito perfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

botei

botaches

botou

botamos

botastes

botaron

Pretérito pluscuamperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

botara

botaras

botara

botaramos

botarades

botaran

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

botarei

botarás

botará

botaremos

botaredes

botarán

Condicional

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

botaría

botarías

botaría

botariamos

botariades

botarían

Subjuntivo

Presente

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

bote

botes

bote

botemos

botedes

boten

Imperfecto

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

botase

botases

botase

botasemos

botasedes

botasen

Futuro

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

botar

botares

botar

botarmos

botardes

botaren

Imperativo

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

-

bota

-

-

botade

-

Formas nominales

Infinitivo conjugado

Eu

Ti

El/Ela

Nós

Vós

Eles/Elas

botar

botares

botar

botarmos

botardes

botaren

Gerundio

botando

Participio

botado

botada

botados

botadas